Paryžiaus Komunos g. 10 A,
LT - 91151, Klaipėda
El. paštas: registratura@vetrungesklinika.lt
Registratūros tel. (8 46) 41 05 70
Registratūros mob. tel. +3706 98 871 97
Šeimos kab. mob. tel. +3706 50 665 01
Rebilitacijos mob. tel. +3706 50 522 49
Klinikos darbo laikas:
I-IV 8.00 - 19.00

V 8.00 - 18.00 (registratūra)

V 8.00 - 19.00 (baseinas)

VI-VII: nedirbame

Adresas: Kuncų g. 12-54,
LT - 95205, Klaipėda
Mob. tel.: +370 698 874 98
Klinikos darbo laikas:
I-V: 8.00 - 18.00
VI-VII: nedirbame

Straipsniai

Melanoma
Piktybiniai odos navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybinis odos navikas melanoma -  rečiausia, bet kartu ir agresyviausia odos vėžio forma. Odos vėžys dažniausiai atsiranda labiausiai saulės veikiamose vietose.  Melanoma dažniausiai serga 40 - 60 metų amžiaus žmonės. Ši liga Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 200 žmonių.
Odos vėžys gali pasireikšti įvairiomis formomis. Reikia atkreipti dėmesį į pakitusius apgamus, nedidelius rausvus mazgelius, iškilusius virš odos, rausvus pleiskanojančius plotelius. Jeigu įvairūs odos pakitimai neišnyksta per mėnesį – būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jeigu odos darinys neišnyksta per keletą mėnesių tuomet jau galima įtarti odos vėžį.
Laiku diagnozavus melanomą ir užkirtus kelią ligos progresavimui yra net 97 proc. tikimybė pasveikti.
Mūsų klinikoje patyrę dermatovenerologai skaitmeniniu vokiečių firmos „FotoFinder“ dermatoskopu atlieka dermatoskopiją – neinvazinį odos ištyrimą. Skaitmeniniu dermatoskopu vaizdas padidinamas iki gilesnio sluoksnio. Tai leidžia įvertinti odos darinio suvėžėjimo rizikos laipsnį, be to ir pati programa analizuoja odos darinio struktūrą. Programa leidžia užfiksuoti odos darinį ir vėliau vertinti pakitimus.
Šis tyrimas neinvazinis, todėl visiškai neskausmingas, saugus ir nereikalaujantis specialaus pasiruošimo.

Kviečiame išsitirti!

Kviečiame išsitirti!

Registracija telefonu 8 698 87 197 ir (8 46) 41 05 70, el. p. registratura@vetrungesklinika.lt

Širdies ligos
"Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje minime kasmet. Nors žiniasklaidoje ir visuomenėje širdies ir kraujagyslių ligoms bei jų prevencijai skiriama vis daugiau dėmesio, to nepakanka. Statistika nedžiugina - širdies ir kraujagyslių ligos buvo ir yra didžiausias žudikas pasaulyje", - sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė. 
Kraujotakos sistemos ligos yra kas antro Lietuvoje mirštančio žmogaus mirties priežastis. Jos sudaro apie 55 proc. gyventojų mirštamumo. Mes gerokai pralenkiame pasaulio vidurkį, kuris yra maždaug 29 proc."
 

Daugiau skaitykite http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/straipsniai/sveika_sirdis_nr_6_2013_lietuviu_priesas_-_sirdies_ligos/17838/
Kviečiame apsilankyti pas gydytoją kardiologą jeigu atsirado: 
                             

  • skausmas už krūtinkaulio;
  • dusulys;
  • širdies plakimas, permušimai;
  • silpnumas;
  • galvos svaigimas, pykinimas.

Mūsų klinikoje Jus pakonsultuos gydytojas kardiologas, taip pat gali būti atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija, veloergomerija, cukraus kiekio kraujyje tyrimas, cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas.

Gimdos kaklelio vėžio tyrimas
Gimdos kaklelio vėžys – tai antroji pagal dažnį (po krūties vėžio) moterų vėžio rūšis. Daugiau kaip 600 moterų pasaulyje kasdien miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Nepaisant naujų pažangių ligų diagnostikos ir gydymo metodų, daugelio, ypač besivystančių pasaulio šalių, padėtis išlieka bloga. Sergamumas Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu yra pats didžiausias ne tik Baltijos kraštuose, bet ir visoje Šiaurės Europoje, ir nuolat auga.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų duomenimis, efektyviai vykdant vėžio profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei gydymą, iki 2020 m. sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – 50 proc.
Viena iš galimybių – tai profilaktinis onkocitologinis tyrimas (imant onkocitologinį tepinėlį nuo gimdos kaklelio). Onkocitologinis tepinėlis imamas ieškant gimdos kaklelio vėžio požymių. Šis tyrimas naudingas tuo, kad leidžia nustatyti pačius pirmuosius (ikivėžinius) pakitimus, prasidėjusius gimdos kaklelyje, kol dar pačio vėžio nėra, ir laiku juos išgydyti. Tam, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, ląstelės turi labai pasikeisti ir tai užtrunka daugelį metų (iki kelių dešimtmečių). Onkocitologinis tyrimas būtent ir parodo, ar gimdos kaklelio ląstelėse vyksta šie pokyčiai dar gerokai iki to laiko, kol jie pereina į vėžinius. Taigi, onkocitologinis tepinėlis padeda nustatyti jau prasidėjusius pokyčius gimdos kaklelyje. 

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/gimdos-kaklelio-vezio-galima-isvengti-reguliariai-atliekant-onkocitologinį-tyrima.d?=8378602 
 
Onkocitologinį tyrimą galite atlikti apsilankę mūsų klinikoje. Kviečiame užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą!
Besilaukiančioms moterims
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikelio besilaukiantys tėvai turi rūpintis vaiko sveikata dar iki jo gimimo – lankytis reguliariai pas gydytojus, atlikti reikiamus tyrimus. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. 
Klausimų, kokias paslaugas gydymo įstaigose galima gauti, neretai kyla vaikelio besilaukiančioms moterims, kurios kreipiasi į ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyrius.
Pirmiausia VLK patariamoterims, kurios laukiasi, kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Jei nėštumas yra rizikingas, ją turėtų prižiūrėti gydytojas akušeris-ginekologas. Svarbu nėštumo pradžioje apsilankyti ir pas gydytoją odontologą.
Jei vaikelio besilaukiančią moterį prižiūri šeimos gydytojas ar akušerė, jie ir nukreips gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijai, pas kurį reikės nuvykti 12–14, 18–20, 35–37 bei 41 nėštumo savaitėmis.
 
Pirmojo apsilankymo metu surenkami duomenys apie sveikatos būklę, įvertinami nėštumo rizikos veiksniai, pamatuojamas kraujospūdis, apskaičiuojamas kūno masės indeksas, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Antrasis apsilankymas – po 10–14 dienų. Jo metu sudaromas nėščiosios priežiūros planas, kuris gali būti papildomas nėštumo eigoje, išduodama nustatytos formos kortelė, kuri pildoma kiekvieno apsilankymo metu.

Vėliau svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas prižiūrintį specialistą, kuris ir nurodys, kokie tyrimai ir kur turi būti atliekami. Pavyzdžiui, 18–20 nėštumo savaitę atliekamas tyrimas ultragarsu, o jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu – gliukozės tolerancijos mėginys. Nuo 22 savaitės vertinami vaisiaus širdies tonai, 27–28 savaitę, gali būti atliktas kraujo tyrimas. Prireikus, moteris gali būti nukreipta ir genetiko konsultacijai. Nuo 36 savaitės turi būti įvertinta vaisiaus padėtis, o suėjus 41 nėštumo savaitei būtinai reikia atvykti pas akušerį-ginekologą, kuris priims sprendimą dėl kito apsilankymo ar guldymo į ligoninę. 

Be to, nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Čia jos turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie nėštumo laikotarpį (nėštumo savaičių skaičių, numatomą gimdymo datą) draudimo laikotarpiui apskaičiuoti, kad prireikus galėtų gauti reikiamas paslaugas gydymo įstaigoje, kompensuojamas PSDF lėšomis. 

Svarbu žinoti, kad už tyrimus, kurių atlikimas nėra apmokamas PSDF lėšomis, tačiau nėščioji jų pageidauja, moteris turi susimokėti pati.

Sėklidžių skausmas
Sėklidžių skausmas gali būti kai kurių ligų pirmasis požymis. Todėl esant net ir nedideliam maudimui reikia pasitikrinti pas urologą. Deja, ne visada vyrai drįsta kalbėti apie savo ligas ir kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą. Tad pirmiausia norime supažindinti su sėklidžių susirgimais.
 
Sėklidės apsisukimas
 
Apsisukus sėklidei kapšelyje, užsiveržia kraujagyslės ir nutrūksta kraujotaka. Tuomet atsiranda stiprus skausmas. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes sėklidė gali nustoti funkcionuoti ir ją tektų pašalinti.
 
Sėklidė apsisuka, kai pakinta jos tvirtinimasis kapšelyje. Tada ji tarsi pakimba ir bet kuriuo metu gali gali apsisukti bei užveržti kraujagysles. Gali apsisukti viena arba abi sėklidės, bet dažniausiai - kairioji.Šis sėklidžių sutrikimas būdingas paaugliams ir jauniems vyrams.Pašalinus sėklidę vyrų vaisingumas sumažėja 50%.
 
Traumos
 
Kartais sėklidės būna traumuojamos sportuojant arba dėl kitų priežasčių. Vyrai patiria stiprų pykinantį skausmą.Jei skausmas laikui bėgant nemažėja arba atsiranda patinimų, mėlynių, reikia kreiptis į gydytoją.
 
Infekcijos
 
Infekcijas sukelia lytiniu būdu perduodami mikrobai - chlamidijos , gonokokai ir kitos bakterijos. Jos yra sėklidės arba sėklidės prielipo uždegimų -orchito ir epididimito - atsiradimo priežastis. Dėl to vyrai jaučia skausmą, kapšelis patinsta, yra jautrus, karštas. Letinių susirgimų atveju ligos požymiai neryškūs.
 
Infekcinės kilmės sėklidžių uždegimo priežastis  gali būti seilių liaukų virusinis susirgimas-vadinamas kiaulytėmis,kuris gali pakenkti ir sėklides. Dėl šio viruso sukelto sėklidžių uždegimo gali išsivystyti nevaisingumas.
 
 
Išvaržos
 
Kai susilpnėja pilvo raumeninė sienelė, dalis žarnos gali prasiskverbti pro plyšį pilvo sienoje ir tokiu būdu patekti į kapšelį. Tada kapšelyje apčiuopiami įvairaus dydžio guzeliai.Skausmas atsiranda kosint, čiaudint arba tiesiog judant. Išvarža gydoma chirurginiu būdu.
 
Varikocelė
 
Sėklidėse, kaip ir kitose kūno dalyse, yra venų, kurios gali išsiplėsti.Tokia padėtis vadinama varikocele. Išsiplėtusias venas galima apčiuopti sėklidžių viršūnėje.
 
Hidrocelė arba vandenė
 
Kai skysčiai susikaupia sėklidės apvalkaluose, tokia būklė vadinama hidrocele arba vandene.Skysčiams kaupiantis, sėklidė vis labiau spaudžiama, dėl to patiriamas skausmas. Visi šie sutrikimai yra gydomi chirurginiu būdu.
 
Cistos
 
Kartais sėklidėse gali susiformuoti įvairaus dydžio cistos,kurios gali tapti ir nevaisingumo priežastimi.
 
 
Sėklidžių vėžys
 
Kai skausmas jaučiamas ne tik sėklidėse, bet ir pilvo bei kirkšnies srityse, ligoniai skundžiasi sunkumu kapšelyje, o sėklidė būna padidėjusi, kieta.  Tuomet gali būti diagnozuojamas vėžys, kuris paprastai pažeidžia tik vieną sėklidę.
 
Sėklidės vėžys, palyginus su kitais vėžio susirgimais, yra retai pasitaikantis.Tačiau dažniausiai suserga jauni vyrai.Būtina įsidėmėti, kad ankstyvas sėklidės vėžys yra sėkmingai pagydomas. Tačiau jei jis diagnozuojamas vėlyvose stadijose, gydymas ne visada yra efektyvus.Todėl labai svarbu, vos tik pajutus pirmuosius neraminančius pokyčius sėklidėse, kreiptis į gydytojus.
 
 
 
 
Kada būtina šalinti apgamą: verta labai pagalvoti, ar pasiteisins
"Jeigu apgamas nėra pakitęs, medicininiais tikslais dermatologas jo šalinti niekada nesiūlys, nebent jis labai traumuojamas, dėl to parausta, pradeda kraujuoti, skauda. Paprastai tokie apgamai būna liemenėlės srityje, toje vietoje, kurioje nešiojama grandinėlė, ar plaukuotoje galvos srityje. Tai vadinamieji dermaliniai apgamai, kurie jaunystėje atrodo kaip gražūs taškiukai, tačiau dėl to, kad pigmentinių ląstelių sankaupos yra giliai odoje, su amžiumi jos iškyla į paviršių: iki senatvės iš lygaus gražaus apgamėlio gali pasidaryti geras žirnis. Tokie apgamai gali būti tiek kūno spalvos, tiek rudi. Jei tokių apgamų matomoje vietoje susikaupia keletas, jie iš tiesų gadina estetinį vaizdą. Moterys tokiais atvejais save lygina su ragana ir nori tokius apgamus pašalinti" sako Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė dr. Matilda Bylaitė.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/kada-butina-salinti-apgama-verta-labai-pagalvoti-ar-pasiteisins.d?id=68398448  

Kviečiame Jus apsilankyti mūsų klinikoje pas gydytoją dermatovenerologą ir išsitirti įtartinus odos darinius skaitmeniniu vokiečių fimos "FotoFinder" dermatoskopu. Skaitmeninis dermatoskopas su programine įranga vėžio diagnostikai padeda nustatyti ligą.
 
 
 
 
 
 
 
Didžiausi mitai apie depiliaciją lazeriu

Kūno formas šiltajam metų sezonui pradedame ruošti rudenį ar žiemą, nes suprantame, kad reikės paprakaituoti sporto salėje tam, kad pasiektumėm rezultatų. Tačiau kodėl manome, kad ir tokias procedūras kaip depiliacija galima „nustumti“ arčiau vasaros? Specialistai tikina, kad klaidinga manyti, jog tinkamiausias laikas pradėti rūpintis estetika – šiltasis sezonas. Klaipėdos „Vėtrungės klinikos“ gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė atskleidžia, kokie mitai apie depiliaciją lazeriu  vis dar gajūs ir ką iš tiesų reikėtų žinoti.

Plaukus šalinti vėlyvą rudenį ar žiemą

„Daugelis mano, kad žiemą plaukelių šalinimo procedūros gali palaukti, o atšilus orams, pavasarį, vasarą depiliacijos kabinetai būna sausakimši. Visi tada nori greito rezultato, tačiau tam, kad jis džiugintų, reikia laiko. Kad nepageidaujami plaukai negadintų nuotaikos vasarą, reikia maždaug penkių procedūrų ciklo.Procedūros yra atliekamos kas 4 ar 6 savaites, tad paplūdimio sezonui geriausia pradėti ruoštis vėlyvą rudenį ar žiemą. Žinoma, ir po pirmojo apsilankymo galima pastebėti rezultatus, tačiau tik po viso kursomatyti akivaizdūs pokyčiai, o po trijų procedūrų pašalinama net iki 70 proc. plaukų folikulų“, –sako A. Kajutytė.

Reikiamų procedūrų skaičius priklauso nuo genetikos, hormonų pusiausvyros, plaukų ir odos tipo, intervalo tarp procedūrų ir kitų veiksnių. Svarbiausias lazerinės depiliacijos tikslas – sunaikinti už plaukelių augimą atsakingas struktūras, o tai yra ilgalaikis procesas. Specialistė teigia, kad šalinant plaukus ne visi „pasiduos“ iš karto. Taip yra todėl, kad visų plaukai yra skirtingose augimo stadijose. Kelios lazerio sesijos ir yra būtinos tam, kad visi plaukeliai būtų paveiki aktyvaus augimo – anageno – stadijoje. Katageno, tarpinio augimo etape, ir telogeno, ramybės etapo, būsenoje plaukų šalinimo rezultatai gali būti ne tokie geri.

Dermatovenerologė pabrėžia, kad keturias-šešias savaites iki procedūros geriausia vengti saulės ar soliariumo planuojamoje plaukus šalinti vietoje. Be to, dėl pigmento pasikeitimo po procedūros saulės reikia vengti bent savaitę, tad ir tai apsunkina norinčius pašalinti plaukelius. „Po viso procedūrų ciklo jau galima nebesukti galvos dėl depiliacijų, – sako A. Kajutytė, –esant normaliam plaukų augimui lazerines plaukelių šalinimo procedūras užtenka atlikti tik kartą du metus, norint palaikyti rezultatą. Pacientų, kurių plaukų augimas genetiškai intensyvus, tikėtina, kad palaikomosios procedūros reikalingos kasmet, tačiau reikės nedaug sesijų. Bet kokiu atveju, pradėjus depiliacijų lazeriu ciklą anksčiau, vasarą bus ramu ir nereiks skaičiuoti dienų, kuomet negalima lepintis saulės voniomis.“

Lazerinė plaukų šalinimo procedūra veikia tik tam tikrą vietą

Vis dar gajus mitas, kad depiliacija lazeriu yra pavojinga sveikatai. Pasak taip manančių, jo poveikis daro neigiamą įtaką visam organizmui, nepaisant to, kad lazeriu depiliuojama tik tam tikra vieta.

Gydytoja tikina, kad toks mąstymas klaidingas. Mat lazeris, pasak A. Kajutytės, veikia tik tą vietą, į kurią yra nukreiptas. „Plaukų šalinimo procedūroje lazerių šviesos blyksniai yra nukreipiami tik į tam tikroje vietoje esančio plauko šaknį ir joje esantį melaniną. Melaninas ir kraujas gerai sugeria šio lazerio skleidžiamų bangų spinduliuotę, todėl plaukas silpnėja, kol folikulas galiausiai visiškai sunyksta.Be to, procedūros metu skatinama kolageno gamyba, tad oda tampa elastingesnė, termiškai paveikiama tik plauko struktūra. Tad neigiamo sistemiško poveikio organizmui bijoti nereikėtų“, – sako dermatovenerologė.

Skirtingi prietaisai – skirtingas efektas

Daugeliui atrodo, kad nesvarbu, kokiu lazeriu atliekama plaukų šalinimo procedūra, todėl kartais tuo net nesidomi. A. Kajutytė teigia, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į techniką, nes skirtingi lazeriai turi ir nevienodą poveikį.

„Šalinant plaukus didžiausią reikšmę turi šviesos ilgis: kuo giliau blyksnis įsiskverbia į odą, tuo didesnė tikimybė greičiau paveikti plauko folikulą. Šiuo metu efektyviausi ir Lietuvoje dažniausiai sutinkami yra dviejų tipų plaukų šalinimo lazeriai – Diodo ir Aleksandrito. Skirtingi klinikiniai tyrimai rodo, kad jų poveikio rezultatai yra labai panašūs. Diodo technologija, tik kiek naujesnė nei Aleksandrito, turi tam tikrų privalumų: šiek tiek kokybiškiau naikina storus tamsius plaukelius. Diodo lazerių bangos ilgis didesnis, todėl jie prasiskverbia giliau, mažesnė tikimybė pažeisti odos paviršių. Giliai patenkantys diodų lazerio šviesos impulsai ne tik naikina plauko folikulą, bet ir stabdo patinimų formavimąsi, kuo dažnai skundžiasi tie, kurie renkasi įprastus plaukelių šalinimo metodus. Trumpesnės bangos ilgio lazeriai, fotoepiliatoriai gali paskatinti laikiną odos paraudimą, raudonų gumbelių, spuogelių atsiradimą. Be to, tokie prietaisai sunkiau veikia šiurkščius, tamsius plaukus bei yra mažiau tinkami tamsesnę odą turintiems žmonėms. Aleksandrito lazeriai šiek tiek geriau paveikia šviesius plonus plaukelius.Bijantiems skausmo rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar naudojama speciali įranga,atšaldanti depiliacijos zoną. Aukštos klasės lazeriuose integruota vėsinimo sistema kontroliuoja temperatūrą automatiniu būdu visą depiliacijos laiką, tai sumažina skausmą procedūros metu. Papildomam nuskausminimui gali būti naudojamas specialus kremas. “, – vardija A. Kajutytė

 

 

Skambinkite ir rašykite

Vėtrungės klinika
Paryžiaus Komunos g. 10A,
Klaipėda

 

 

Registratūra :

Ginekologinė klinika
Kuncų g. 12-54,
Klaipėda

 
 
 Registratūra:
.

Siųskite užklausą

Partneriai:

 
 
 
 
 
 
 

Kontaktai

"Vėtrungės klinika"

Paryžiaus Komunos g. 10 A
LT - 91151, Klaipėda
Tel./Faks. (8 46) 41 05 70
Mob. tel. +370 698 871 97
E. paštas: administracija@vetrungesklinika.lt

Ginekologinė klinika

Kuncų g. 12-54,
LT - 95205, Klaipėda

Mob. tel. +370 698 874 98

Privačios klinikos darbo laikas:

I-IV: 8.00 - 19.00

V: 8.00 - 18.00 (registratūra)

V: 8.00 - 19.00 (baseinas)

VI-VII: nedirbame


 


 
 

 
 

Bendraukime Facebook