Adresas: Taikos pr. 28 („Vėtrungės pasažas"),
3 aukštas LT - 91220, Klaipėda
El. paštas: registratura@vetrungesklinika.lt
Faks. (8 46) 41 05 70
Registratūros mob. tel. 8 698 871 97
Šeimos kab. mob. tel. 8 650 665 01
Rebilitacijos mob. tel. 8 650 522 49
Klinikos darbo laikas:
I-V 8.00 - 18.00
VI-VII: nedirbame
Adresas: Kuncų g. 12-54,
LT - 95205, Klaipėda
Mob. tel.: 8 698 874 98
Klinikos darbo laikas:
I-V: 8.00 - 18.00
VI-VII: nedirbame

Jau 21 metus

dirbame Jums !

Siūlome darbą bendrosios praktikos slaugytojui.
CV siųsti info@vetrungesklinika.lt

Naujienos

Psichologinės konsultacijos suaugusiesiems
Šiuolaikinis skubantis gyvenimo tempas, stresas, rūpesčiai bei gyvenimo krizės. Visa tai atima ne tik fizines,...
Profesionali burnos higiena su Air-Flow sistema
Iš visų burnos ertmės ligų dantų kariesas ir periodonto ligos- labiausiai paplitusios odontologinės ligos, o...
Kovo 13- oji Pasaulinė inkstų diena
Kovo 13- oji Pasaulinė inkstų diena Inkstų ligos klastingos, nes žmogus dažniausiai nejaučia skausmo....
Speciali kaina skystosios citologijos PAP tyrimui
Kviečiame registruotis telefonu 869 887 197 bei (8 46) 41 05 70 arba adresu Taikos pr. 28, 3 aukšte, taip pat...

Piktybiniai odos navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybinis odos navikas melanoma -  rečiausia, bet kartu ir agresyviausia odos vėžio forma. Odos vėžys dažniausiai atsiranda labiausiai saulės veikiamose vietose.  Melanoma dažniausiai serga 40 - 60 metų amžiaus žmonės. Ši liga Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 200 žmonių.

Odos vėžys gali pasireikšti įvairiomis formomis. Reikia atkreipti dėmesį į pakitusius apgamus, nedidelius rausvus mazgelius, iškilusius virš odos, rausvus pleiskanojančius plotelius. Jeigu įvairūs odos pakitimai neišnyksta per mėnesį – būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Jeigu odos darinys neišnyksta per keletą mėnesių tuomet jau galima įtarti odos vėžį.
Laiku diagnozavus melanomą ir užkirtus kelią ligos progresavimui yra net 97 proc. tikimybė pasveikti.
Mūsų klinikoje patyrę dermatovenerologai skaitmeniniu vokiečių firmos „FotoFinder“ dermatoskopu atlieka dermatoskopiją – neinvazinį odos ištyrimą. Skaitmeniniu dermatoskopu vaizdas padidinamas iki gilesnio sluoksnio. Tai leidžia įvertinti odos darinio suvėžėjimo rizikos laipsnį, be to ir pati programa analizuoja odos darinio struktūrą. Programa leidžia užfiksuoti odos darinį ir vėliau vertinti pakitimus.

Šis tyrimas neinvazinis, todėl visiškai neskausmingas, saugus ir nereikalaujantis specialaus pasiruošimo. 

Kviečiame išsitirti!

Registracija telefonu 86 98 87 197 ir (8 46) 41 05 70, el. p. registratura@vetrungesklinika.lt

"Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje minime kasmet. Nors žiniasklaidoje ir visuomenėje širdies ir kraujagyslių ligoms bei jų prevencijai skiriama vis daugiau dėmesio, to nepakanka. Statistika nedžiugina - širdies ir kraujagyslių ligos buvo ir yra didžiausias žudikas pasaulyje", - sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė profesorė Žaneta Petrulionienė.
Kraujotakos sistemos ligos yra kas antro Lietuvoje mirštančio žmogaus mirties priežastis. Jos sudaro apie 55 proc. gyventojų mirštamumo. Mes gerokai pralenkiame pasaulio vidurkį, kuris yra maždaug 29 proc."

Daugiau skaitykite http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/straipsniai/sveika_sirdis_nr_6_2013_lietuviu_priesas_-_sirdies_ligos/17838/

Kviečiame apsilankyti pas gydytoją kardiologą jeigu atsirado:                  

  • skausmas už krūtinkaulio;
  • dusulys;
  • širdies plakimas, permušimai;
  • silpnumas;
  • galvos svaigimas, pykinimas.

Mūsų klinikoje Jus pakonsultuos gydytojas kardiologas, taip pat gali būti atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija, veloergomerija, cukraus kiekio kraujyje tyrimas, cholesterolio kiekio kraujyje tyrimas.

Kviečiame registruotis tel. 8 698 871 97 arba atvykti į kliniką Taikos pr. 28 („Vėtrungės pasažas“), 3 aukštas.

Gimdos kaklelio vėžys – tai antroji pagal dažnį (po krūties vėžio) moterų vėžio rūšis. Daugiau kaip 600 moterų pasaulyje kasdien miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Nepaisant naujų pažangių ligų diagnostikos ir gydymo metodų, daugelio, ypač besivystančių pasaulio šalių, padėtis išlieka bloga. Sergamumas Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu yra pats didžiausias ne tik Baltijos kraštuose, bet ir visoje Šiaurės Europoje, ir nuolat auga.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų duomenimis, efektyviai vykdant vėžio profilaktiką, ankstyvą diagnostiką bei gydymą, iki 2020 m. sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – 50 proc.
Viena iš galimybių – tai profilaktinis onkocitologinis tyrimas (imant onkocitologinį tepinėlį nuo gimdos kaklelio). Onkocitologinis tepinėlis imamas ieškant gimdos kaklelio vėžio požymių. Šis tyrimas naudingas tuo, kad leidžia nustatyti pačius pirmuosius (ikivėžinius) pakitimus, prasidėjusius gimdos kaklelyje, kol dar pačio vėžio nėra, ir laiku juos išgydyti. Tam, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, ląstelės turi labai pasikeisti ir tai užtrunka daugelį metų (iki kelių dešimtmečių). Onkocitologinis tyrimas būtent ir parodo, ar gimdos kaklelio ląstelėse vyksta šie pokyčiai dar gerokai iki to laiko, kol jie pereina į vėžinius. Taigi, onkocitologinis tepinėlis padeda nustatyti jau prasidėjusius pokyčius gimdos kaklelyje.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/gimdos-kaklelio-vezio-galima-isvengti-reguliariai-atliekant-onkocitologini-tyrima.d?id=8378602

 
Onkocitologinį tyrimą galite atlikti apsilankę mūsų klinikoje. Kviečiame užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą!
 
Kviečiame registruotis tel. 8 698 871 97 arba atvykti į kliniką Taikos pr. 28 („Vėtrungės pasažas“), 3 aukštas.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikelio besilaukiantys tėvai turi rūpintis vaiko sveikata dar iki jo gimimo – lankytis reguliariai pas gydytojus, atlikti reikiamus tyrimus. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. 
Klausimų, kokias paslaugas gydymo įstaigose galima gauti, neretai kyla vaikelio besilaukiančioms moterims, kurios kreipiasi į ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyrius.
Pirmiausia VLK patariamoterims, kurios laukiasi, kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Jei nėštumas yra rizikingas, ją turėtų prižiūrėti gydytojas akušeris-ginekologas. Svarbu nėštumo pradžioje apsilankyti ir pas gydytoją odontologą.
Jei vaikelio besilaukiančią moterį prižiūri šeimos gydytojas ar akušerė, jie ir nukreips gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijai, pas kurį reikės nuvykti 12–14, 18–20, 35–37 bei 41 nėštumo savaitėmis.
 
Pirmojo apsilankymo metu surenkami duomenys apie sveikatos būklę, įvertinami nėštumo rizikos veiksniai, pamatuojamas kraujospūdis, apskaičiuojamas kūno masės indeksas, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Antrasis apsilankymas – po 10–14 dienų. Jo metu sudaromas nėščiosios priežiūros planas, kuris gali būti papildomas nėštumo eigoje, išduodama nustatytos formos kortelė, kuri pildoma kiekvieno apsilankymo metu.
Vėliau svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas prižiūrintį specialistą, kuris ir nurodys, kokie tyrimai ir kur turi būti atliekami. Pavyzdžiui, 18–20 nėštumo savaitę atliekamas tyrimas ultragarsu, o jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu – gliukozės tolerancijos mėginys. Nuo 22 savaitės vertinami vaisiaus širdies tonai, 27–28 savaitę, gali būti atliktas kraujo tyrimas. Prireikus, moteris gali būti nukreipta ir genetiko konsultacijai. Nuo 36 savaitės turi būti įvertinta vaisiaus padėtis, o suėjus 41 nėštumo savaitei būtinai reikia atvykti pas akušerį-ginekologą, kuris priims sprendimą dėl kito apsilankymo ar guldymo į ligoninę.

Be to, nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Čia jos turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie nėštumo laikotarpį (nėštumo savaičių skaičių, numatomą gimdymo datą) draudimo laikotarpiui apskaičiuoti, kad prireikus galėtų gauti reikiamas paslaugas gydymo įstaigoje, kompensuojamas PSDF lėšomis. 
Svarbu žinoti, kad už tyrimus, kurių atlikimas nėra apmokamas PSDF lėšomis, tačiau nėščioji jų pageidauja, moteris turi susimokėti pati.
 
Apie mūsų klinikoje teikiamą nemokamą nėščiųjų priežiūrą skaitykite čia
Sėklidžių skausmas gali būti kai kurių ligų pirmasis požymis. Todėl esant net ir nedideliam maudimui reikia pasitikrinti pas urologą. Deja, ne visada vyrai drįsta kalbėti apie savo ligas ir kreiptis į gydytoją, kuris suteiks profesionalią pagalbą. Tad pirmiausia norime supažindinti su sėklidžių susirgimais.
 
Sėklidės apsisukimas
 
Apsisukus sėklidei kapšelyje, užsiveržia kraujagyslės ir nutrūksta kraujotaka. Tuomet atsiranda stiprus skausmas. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes sėklidė gali nustoti funkcionuoti ir ją tektų pašalinti.
 
Sėklidė apsisuka, kai pakinta jos tvirtinimasis kapšelyje. Tada ji tarsi pakimba ir bet kuriuo metu gali gali apsisukti bei užveržti kraujagysles. Gali apsisukti viena arba abi sėklidės, bet dažniausiai - kairioji.Šis sėklidžių sutrikimas būdingas paaugliams ir jauniems vyrams.Pašalinus sėklidę vyrų vaisingumas sumažėja 50%.
 
Traumos
 
Kartais sėklidės būna traumuojamos sportuojant arba dėl kitų priežasčių. Vyrai patiria stiprų pykinantį skausmą.Jei skausmas laikui bėgant nemažėja arba atsiranda patinimų, mėlynių, reikia kreiptis į gydytoją.
 
Infekcijos
 
Infekcijas sukelia lytiniu būdu perduodami mikrobai - chlamidijos , gonokokai ir kitos bakterijos. Jos yra sėklidės arba sėklidės prielipo uždegimų -orchito ir epididimito - atsiradimo priežastis. Dėl to vyrai jaučia skausmą, kapšelis patinsta, yra jautrus, karštas. Letinių susirgimų atveju ligos požymiai neryškūs.
 
Infekcinės kilmės sėklidžių uždegimo priežastis  gali būti seilių liaukų virusinis susirgimas-vadinamas kiaulytėmis,kuris gali pakenkti ir sėklides. Dėl šio viruso sukelto sėklidžių uždegimo gali išsivystyti nevaisingumas.
 
 
Išvaržos
 
Kai susilpnėja pilvo raumeninė sienelė, dalis žarnos gali prasiskverbti pro plyšį pilvo sienoje ir tokiu būdu patekti į kapšelį. Tada kapšelyje apčiuopiami įvairaus dydžio guzeliai.Skausmas atsiranda kosint, čiaudint arba tiesiog judant. Išvarža gydoma chirurginiu būdu.
 
Varikocelė
 
Sėklidėse, kaip ir kitose kūno dalyse, yra venų, kurios gali išsiplėsti.Tokia padėtis vadinama varikocele. Išsiplėtusias venas galima apčiuopti sėklidžių viršūnėje.
 
Hidrocelė arba vandenė
 
Kai skysčiai susikaupia sėklidės apvalkaluose, tokia būklė vadinama hidrocele arba vandene.Skysčiams kaupiantis, sėklidė vis labiau spaudžiama, dėl to patiriamas skausmas. Visi šie sutrikimai yra gydomi chirurginiu būdu.
 
Cistos
 
Kartais sėklidėse gali susiformuoti įvairaus dydžio cistos,kurios gali tapti ir nevaisingumo priežastimi.
 
 
Sėklidžių vėžys
 
Kai skausmas jaučiamas ne tik sėklidėse, bet ir pilvo bei kirkšnies srityse, ligoniai skundžiasi sunkumu kapšelyje, o sėklidė būna padidėjusi, kieta.  Tuomet gali būti diagnozuojamas vėžys, kuris paprastai pažeidžia tik vieną sėklidę.
 
Sėklidės vėžys, palyginus su kitais vėžio susirgimais, yra retai pasitaikantis.Tačiau dažniausiai suserga jauni vyrai.Būtina įsidėmėti, kad ankstyvas sėklidės vėžys yra sėkmingai pagydomas. Tačiau jei jis diagnozuojamas vėlyvose stadijose, gydymas ne visada yra efektyvus.Todėl labai svarbu, vos tik pajutus pirmuosius neraminančius pokyčius sėklidėse, kreiptis į gydytojus.
 
"Jeigu apgamas nėra pakitęs, medicininiais tikslais dermatologas jo šalinti niekada nesiūlys, nebent jis labai traumuojamas, dėl to parausta, pradeda kraujuoti, skauda. Paprastai tokie apgamai būna liemenėlės srityje, toje vietoje, kurioje nešiojama grandinėlė, ar plaukuotoje galvos srityje. Tai vadinamieji dermaliniai apgamai, kurie jaunystėje atrodo kaip gražūs taškiukai, tačiau dėl to, kad pigmentinių ląstelių sankaupos yra giliai odoje, su amžiumi jos iškyla į paviršių: iki senatvės iš lygaus gražaus apgamėlio gali pasidaryti geras žirnis. Tokie apgamai gali būti tiek kūno spalvos, tiek rudi. Jei tokių apgamų matomoje vietoje susikaupia keletas, jie iš tiesų gadina estetinį vaizdą. Moterys tokiais atvejais save lygina su ragana ir nori tokius apgamus pašalinti" sako Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė dr. Matilda Bylaitė.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikas-kunas/kada-butina-salinti-apgama-verta-labai-pagalvoti-ar-pasiteisins.d?id=68398448

Kviečiame Jus apsilankyti mūsų klinikoje pas gydytoją dermatovenerologą ir išsitirti įtartinus odos darinius skaitmeniniu vokiečių firmos "FotoFinder" dermatoskopu. Skaitmeninis dermatoskopas su programine įranga vėžio diagnostikai padeda nustatyti ligą.
 
Kviečiame registruotis tel. 8 698 871 97 arba atvykti į kliniką Taikos pr. 28 („Vėtrungės pasažas“), 3 aukštas.

Partneriai:

 
 
 
 

Kontaktai

Taikos pr. 28 („Vėtrungės pasažas"), 3 aukštas
LT - 91220, Klaipėda
Faks. (8 46) 41 05 70
Mob. tel. 8 698 871 97
E. paštas: administracija@vetrungesklinika.lt

Kuncų g. 12-54,
LT - 95205, Klaipėda

Mob. tel. 8 698 874 98

Privačios klinikos darbo laikas:

I-V: 8.00 - 19.30
VI-VII: nedirbame


 


 
 

 
 

Bendraukime Facebook